Annette Pohnert nuotrauka.

Lina Juškės ir Nicholas Purcell nuotraukos.

Naujausiame romane „Minaretas ir 7“ Undinė Radzevičiūtė klausia: kaip rašytoją veikia ir keičia triukšmas, tyla, vieta, konfliktai, kančia, kitų parašyti ir jo paties rašomi tekstai ir herojai. Ir kas atsitinka, kai rašytojas susiduria pats su savimi.

Renginio dalyviai: rašytoja Undinė Radzevičiūtė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Saulius Repečka.

Kalbėsime apie tai, ką skaitytojas gali suprasti apie knygą, sužinojęs, jog ji apdovanota prestižine literatūros premija, apie tai, kuo premijos skiriasi viena nuo kitos, kas jas teikia ir kaip išrenkami geriausi pasaulio. Diskusijos metu stengsimės perprasti, ką literatūros profesionalams, knygų autoriams ir skaitytojams reiškia literatūrinės premijos.

Papasakosime, kas ir kodėl premijas steigia, diskutuosime ar verta skaityti visas nominuotas ar apdovanotas knygas; diskutuosime kodėl verta skaityti įvertintas knygas (ir ar tikrai verta skaityti visas).

Mūsų pokalbio „fone“ bus šios premijos ir jomis apdovanotos arba joms nominuotos leidyklos pristatomos knygos:

Pulitzerio premija – C. Whitehead „Nikelio berniukai“; Strega premija – A. Scurati „M., Šimtmečio sūnus“ ir Elsa Morante „Artūro sala“; Nobelio premija – L. Glück „Laukinis vilkdalgis“; Islandų moterų literatūros premija – K. Steinsdottir „Šviesė“; Islandijos literatūros premija – H. Helgason „60 kilogramų saulės šviesos“; Bukerio premija – D. Kehlmann „Tilis Ulenšpygelis“; Europos Sąjungos literatūros premija – I. Solà „Aš dainuoju, o kalnas šoka“; Hugo ir Pasaulio maginės fantastikos premija – Susana Clark „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis”; Negrožinės literatūros premija – Irene Vallejo „Knygos gimimas“.

Renginio dalyviai: knygų apžvalgininkas, žurnalistas Audrius Ožalas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas, socialinė aktyvistė, dainininkė, knygų mylėtoja Dovilė Filmanavičiūtė, moderuoja rašytoja, knygų ekspertė Vitalija Maksvytė.

Alfredo Bumblausko ir Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuva istorija“ III dalies, skirtos nepriklausomai Lietuvai, pristatymas ir aptarimas.

Tai platesniam skaitytojų ratui skirtas pokalbis apie mūsų valstybės kūrimąsi ypač nepalankiomis sąlygomis, sparčią jos švietimo, kultūros, ūkio plėtrą, visuomenės modernėjimą ir kt. Taip pat bus aptariamos knygoje detaliai aprašytos ir daug diskusijų tebekeliančios paskutinės nepriklausomos valstybės dienos.

Renginyje dalyvauja istorikas, Nacionalinės ekspedicijos vadovas ir dalyvis, prof. Alfredas Bumblauskas, jį kalbina istorikas, dr. Norbertas Černiauskas.

Netrukus pasirodysianti trečioji rašytojos, poetės ir dramaturgės Vaivos Grainytės dvikalbė knyga „Rožės ir bulvės“ pavadinimu neišsiduoda, jog yra knyga apie laimę, o tiksliau, knyga apie rašomą knygą, kurioje analizuojama laimė. Kompleksiška šios temos ekosistema, nauja emocijų rinka ir negailestinga pozityvumo ideologija knygoje atsiskleidžia kaleidoskopiškai – laisvai jungiant trumpas esė, kinematografiškus pasakojimus, siurrealias fantazijas ir patikrintus faktus su išnašomis. Rašytoja supažindina su daugelio mūsų galbūt išgyventomis situacijomis ir aplinkybėmis, taip ironiškai tikrindama laimės sampratas, jų prieštaras ir jautriai reaguodama į emocinius lūžius, vykstančius po lygiais kasdienybės paviršiais.

Apie knygą „Rožės ir bulvės“ jos autorę Vaivą Grainytę ir menininkus edukatorius, Masačusetso technologijos instituto tyrėjus bei dėstytojus, kviestinius VDU profesorius Nomedą ir Gediminą Urbonus kalbina kultūros žurnalistė Jogintė Bučinskaitė.

Leidinio partneris – Vytauto Didžiojo universitetas.

B. Tilmantaitės ir D. Matvejev nuotraukos.

Žymų britų biologą, rašytoją dr. Merliną Sheldrakeʼą apie jo knygą „Raizgus gyvenimas“ kalbina „15min“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas.

Knygoje dr. Merlinas Sheldrakeʼas leidžiasi į žavingą nuotykį ir tyrinėja fantastišką, keistą ir nuostabų grybų pasaulį: šie beveik visą gyvybę Žemėje palaikantys organizmai niekuomet nepaliauja stebinti. „Raizgus gyvenimas“ parodo, kad be grybų nesuprastume planetos, kurioje gyvename, jie taip pat būtini norint suvokti, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės. Kuo daugiau sužinome apie grybus, tuo neįmanomesnis be jų atrodo gyvenimas.

Knyga 2020–2021 m. nominuota daugeliui premijų, tarp jų: „British Book Awards“, „Royal Society Science Book Prize“, „Goodreads Choice Awards“; 2021 m. ji apdovanota „Wainwright Prize for Global Conservation Writing“ ir kt. premijomis.

Hanna-Katrina Jedrosz nuotrauka.

Filosofai Kristupas Sabolius ir Dalius Jonkus diskutuoja apie vieną svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų – René Descartes’o „Metafizinius apmąstymus“. Žymiausio prancūzų filosofo veikale keliami klausimai apie kūno ir sąmonės santykį, skepticizmą ir pažinimą.

Rimtai ir ne visai rimtai - apie Lietuvos valdovus. Kuris iš jų vadinamas paskutiniuoju Lietuvos vikingu? Kas tas nenuorama ir maištininkas, bandęs prilygti Vytautui Didžiajam? Kuris iš valdovų linksmas ištrūko iš Marienburgo pilies? Ir kuriam iš jų nėra pastatytas nei vienas paminklas? Smagias istorijas narstysime, tikrus įvykius nuo pramanytų atskirti bandysime ir kaip sudominti vaikus Lietuvos istorija diskutuosime su knygos „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ autoriumi, istoriku Zigmu Vitkumi, istorike, visuomenininke, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyve Luka Lesauskaite ir moksleive Mūza Svetickaite. Pokalbį moderuoja žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

2022 m. pasirodys populiarumo pasaulio žiniasklaidoje akimirksniu sulaukusios ekonomikos mokslų daktarės, elgsenos ekonomistės    Agnės Kajackaitės knyga „WO/MEN“, kurioje, remiantis elgsenos ekonomikos moksliniais tyrimais, analizuojami lyčių skirtumai ir su jais susiję stereotipai.

D. Ausserhofer ir J. Misevič nuotraukos.

Britų rašytojos Ellie Irving „Matildos efektas“ – tai ką tik Lietuvoje pasirodžiusi knyga, skirta vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, ir pasakojanti apie įdomiausius mokslinius faktus, nuotykius, atsitiktinumus, gerumą ir ryžtą, bet, svarbiausia, tai istorija apie teisybę ir ryšį, užsimezgantį veikiant kartu! Šią knygą šmaikščiais piešiniais ir grafinėmis detalėmis papuošė iliustruotoja Kornelija Žalpytė. Knygos „Matildos efektas“ kūrėjos kalbasi apie šios knygos kelią bei įkvepiančias teisybės paieškas net tuomet kai, rodos, visi aplink nuleidžia rankas.

Dalyvauja rašytoja Ellie Irving, dailininkė Kornelija Žalpytė.

Nuo vasario 14 d. pokalbį žiūrėkite leidyklos Facebook puslapyje.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos istorija – pavyzdys, kaip gali skirtis Lietuvos ir užsienio istorikų vertinimai, nors ši kolekcija sutartinai vadinama ambicingiausiu paskutiniojo Jogailaičio kultūriniu ir politiniu manifestu. Diskusijoje analizuosime, kokie ryšiai Žygimantą Augustą siejo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste – Jogailaičių tėvonija, vertinsime, koks anuomet buvo Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus statusas bei sąlytis su Jogailaičių Europa.

Dalyvauja prof. Ieva Kuizinienė, prof. Aleksandra Aleksandravičiūtė, prof. Rita Trimonienė, moderuoja menotyrininkas, laidų vedėjas Saulius Pilinkus.

Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, klausydamasi istorijų apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Mama prieš mirtį paprašė Silvijos užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvija sutiko. Vėliau viešnagės Lietuvoje metu ji sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto. Silvijai, senelį laikiusiai svarbiu lietuvių tautos herojumi, tai pasirodė neįtikėtina: negi šeima galėjo nuo jos nuslėpti svarbius Noreikos gyvenimo faktus?

Ši knyga – apie istorinę traumą, jos priėmimą asmeniškai ir kaip reaguoja visuomenė. Per šią prizmę autorę kalbina profesorius Evaldas Kazlauskas iš Vilniaus universiteto Psichologijos instituto.

Išskirtinis pokalbis apie Vilniaus pėdsakus plačiajame pasaulyje: kaip ir kur galima rasti vilnietiškų atgarsių, ar – ir kaip – būtų galima perrašyti Vilniaus istoriją ir geografiją, taip pat ir miesto atmintį?

Šias ir kitas temas gvildens ne tik daugybės leidimų, bet ir vertimų į užsienio kalbas sulaukusios knygos „Vilnius: savas ir svetimas“ (leidykla „Baltos lankos“) autorius Laimonas Briedis kartu su kultūros istoriku Aurimu Švedu.

Statistika sako: „žmonės neskaito“, ir mes įtariame, kad jie randa patrauklesnių laisvalaikio praleidimo formų. Tačiau beveik 0,5 mln. Lietuvos gyventojų neskaito ne todėl, kad nenori, o todėl, kad negali – dėl regos ar skaitymo sutrikimų, intelekto ar fizinės negalios. Ar šiandien turime jiems sprendimų? Kokius knygų formatus ir turinį renkasi tie, į kuriuos spausdinta knyga neprabyla? Kokia ta nematoma skaitytojų auditorija? Susipažinkime! 

Diskusijos dalyviai: Simona Aginskaitė (Lietuvos negalios organizacijų forumas), Vilmantas Balčikonis (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) ir Darius Blažinskas (mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjas). Pokalbį moderuoja Inga Davidonienė (Lietuvos aklųjų biblioteka).

Kada paskutinį kartą ne sekėte, o klausėtės pasakos? Patiksliname – pasakos ne vaikams, o suaugusiesiems? Jei tai buvo taip seniai, kad net neprisimenate, vadinasi, šis video įrašas kaip tik jums. 

„Ši pasaka prasidėjo kaip ir kitos: kadaise gyveno karalius ir turėjo dukterį. Dar jis turėjo motociklą, kurio pavydėjo kitų karalysčių valdovai. Karalius lėkdavo juo, keldamas milžiniškus debesis dulkių, bet niekas nepyko. O gal nedrįso pykti. “ – taip savo pasakų suaugusiesiems knygą „Kitokios pasakos apie karalaitę ir drakoną“ pradeda Jolita Zykutė.

Tėvams, pedagogams ir visiems, besidomintiems vaikų literatūra, jų auklėjimu ir psichologija skirta diskusija apie sudėtingas, nepatogias, nejaukias temas knygose vaikams, nuo kurių suaugusieji kartais nori tarsi „apsaugoti“ vaikus: reikia tokių temų knygose vaikams ar ne ir ką iš tiesų siekiama „apsaugoti“?

Diskusijoje bus aptariama, iš kur kyla baimės apsaugoti vaikus nuo tokių temų kaip mirtis, smurtas ir kitų, kaip tokios temos turėtų ar galėtų būti pateikiamos knygose vaikams, kad jų neišgąsdintų, o leistų jas suprasti, ar galima apsaugoti vaikus nuo to, kas egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje ir kasdienybėje, kokios yra tos nepatogios temos ir kiti su tema susiję klausimai.

Dalyvauja: ankstyvojo ugdymo psichologė ir vaikų darželio „Istorijų namai“ įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, vaikų literatūros apžvalgininkė Agnė Skučaitė-Leonavičienė ir jos skaitantis sūnus Mykolas, rašytojas Virgis Šidlauskas, moderuoja rašytoja Eglė Ramoškaitė.

Rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu.

2021 m. vasarą Palangoje, Tiškevičių rūmų terasoje, vykęs pašnekesys apie Petro I menines aspiracijas, jo ryšius su Palanga, miesto estetinę tradiciją ir aktualius kultūrinius bei istorinius kontekstus.

Renginio dalyviai: rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Pauliaus Gasiūno ir asmeninio archyvo nuotraukos.

Pokalbis, kurį įkvėpė dvi knygos: Vanessos Springoros atsiminimų knyga „Abipusiu sutikimu“ ir Kate Elizabeth Russell romanas „Tamsi Vanesa“. Tai seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų kelio link traumos suvokimo ir pripažinimo istorijos.

Apie temas, kuriomis nejauku, bet būtina kalbėtis, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologę doc. dr. Pauliną Želvienę kalbina žurnalistė Živilė Kropaitė.

Tai knygelė, skirta vaikams, kurie jau moka skaityti, mėgsta piešti ir kurti įvairias istorijas. Pasakojimas skaitytojus nukels į vieną labai svarbią 1529 m. spalio dieną. Tądien Vilniuje devynmetis Žygimantas Augustas buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Versdami knygos puslapius, skaitytojai kartu su būsimuoju Lietuvos ir Lenkijos valdovu Žygimantu Augustu rūmų labirintais keliaus nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, susipažins su jo tėvais, mėgstamu desertu, dalyvaus ypatingose vainikavimo iškilmėse Vilniaus katedroje ir susitiks su miestiečiais Valdovų rūmų Didžiajame kieme. Knyga unikali – sukomponuota iš dviejų dalių. Pirmojoje supažindinama su šia ypatinga Žygimanto Augusto diena, o antrojoje, skaitytojai, radę daugiau kaip šimtą spalvotų lipdukų, juos lipdydami grafinėmis linijomis pažymėtuose puslapiuose, galės kurti savo istoriją, ją nupiešti ir nuspalvinti.

Renginyje dalyvauja dr. Nelija Kostinienė, dr. Živilė Mikailienė, Lina Itagaki, Valdovų rūmų edukatoriai, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Vitalija Mockevičiūtė.

„Jeigu ne sūnaus pietų miegas, ši knyga nebūtų atsiradusi!“ – prisipažįsta rašytoja Jolita Zykutė, pristatanti knygą vaikams „Spyglys“.

Linksmą istoriją apie didžiausią miško bailį ežį galima ne tik skaityti, bet ir suvaidinti patiems ar sukurti lėlių teatro pasirodymą. Žiūrovai sužinos, kaip pasigaminti ežio ir dramblio lėlytes tokiam spektakliui. Galbūt jos įkvėps vaikus sukurti naujas istorijas?

Knygos autorė sako, kad knyga yra skirta ne kad paskaitytume ir padėtume į lentyną, o yra būdas leisti laiką kartu šeimoje skaitant, vaidinant ir kuriant, tuo pačiu pasikalbant apie vaikams aktualų dalyką – baimę.

„Spyglį“ savo veikloje gali panaudoti ir vaikų darželio auklėtojai ar pradinukų mokytojai.

Dailininkė Urtė Kraniauskaitė parodys, kaip gimsta jau antros knygos apie ežio ir dramblio nuotykius „Spyglys. Mėlyna dėžutė“ iliustracijos.

Rašytoja Jolita Zykutė papasakos apie knygą, o dailininkė Urtė Kraniauskaitė kalbės savo darbais – parodys, kaip kuriamos iliustracijos. 

Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą. 

Pokalbis su knygos vertėja Rūta Jonynaite ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Jurgita Verbickiene sukasi apie pagrindinius W. G. Sebaldo romano „Austerlicas“ aspektus, apie vertėjos santykį su W. G. Sebaldo kūryba, apie komplikuotą autoriaus santykį su savo vokiškąja tapatybe, laiką, atminties ir užmaršties klausimus: kam reikia prisiminti, o ne pamiršti, kam reikia siekti atgauti savo tapatybę, o ne ją kurti iš naujo? Ar tikrai tiesa išlaisvina? Pokalbį moderuoja Donatas Puslys

W. G. Sebald (1944–2001) – vokiečių rašytojas ir literatūrologas, daugelio literatūros kritikų laikomas vienu svarbiausių savo epochos rašytojų.  

Visą „Knygų savaitę“ Trakų viešosios bibliotekos Facebook puslapyje ir interneto svetainėje bus pasiekiama viktorina apie knygas, kurią bus smagu pildyti ir vaikams, ir suaugusiems.

O gal surengsite šeimos turnyrą?